APIE LAPKRITĮ...
Lapkritis yra tylos, susikaupimo ir prisiminimų mėnuo. Jis ateina tyliai, tarsi rūkas, kuris slepia ne tik žemę, bet ir mūsų mintis. Po spalvingo rudens šurmulio jis kviečia sustoti. Lapai jau seniai nusileidę ant žemės, o vėjas, lyg senas pasakorius, šnabžda apie praeitį. Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, kai žvakės šviesa išsklaido tamsą. Tai metas, kai prisimename tuos, kurie buvo mūsų šviesa. Lapkričio 2-oji – Vėlinės, kai kiekviena liepsnelė kalba už tylinčius, o ramybė tampa malda. Toliau lapkritis mus veda į Lapkričio 16-ąją – Tolerancijos dieną, primindamas, kad šviesa žmoguje slypi tada, kai jis priima kitą tokį, koks jis yra. Ir kai pagaliau pasiekiame Lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną, prisimename stiprybę ne tik ginklu, bet ir dvasia. Tą dieną išdidumas tyliai suspindi širdyje, kaip žvakė vėjyje, kuri, nors virpa, neužgęsta. Lapkritis nėra liūdnas. Jis tiesiog kitoks. Jis yra ramus, brandus, išmintingas. Jis moko mus vertinti tylą, atpažinti šviesą net per rūką, išgirsti gyvenimą tarp ilgesio atodūsių. Ir atrodo, kai gamta nurimsta ir viskas atrodo miega, būtent tada auga šaknys ir tuomet Tavo šviesa tik stiprėja net ir tamsiausioje naktyje. Susikaupsime prie visų laukiamas šventes, kad jos būtų dar gražesnės ir prasmingesnės. Paliekame spalį ir kruopščiai ieškosime savo prasmės lapkrityje. Po spalvingo rudens šurmulio lapkritis kviečia sustoti, ne bėgti, o klausytis. Atėjo laikas, kai gamta pradeda kaupti jėgas – pasimokykime to ir mes.
